Cinko papildai kompensuoja šio mikroelemento trūkumą, kuris, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, paveikia apie 17 % pasaulio populiacijos. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) patvirtino eilę sveikatos teiginių, susijusių su cinku – nuo imuninės sistemos funkcijos iki DNR sintezės. Cinko papildų formos (bisglicinatas, pikolinatas, citratas, gliukonatas) skiriasi biologiniu prieinamumu, todėl formos pasirinkimas gali turėti įtakos pasisavinimui.
Cinko bisglicinatas – chelato tipo junginys, kuriame cinko jonas sujungtas su dviem glicino aminorūgšties molekulėmis. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad ši forma gali pasižymėti didesniu biologiniu prieinamumu nei cinko gliukonatas. Bisglicinatas mažiau dirgina skrandžio gleivinę nei neorganinės formos, todėl gali būti tinkamas jautresniems asmenims.
Cinko pikolinatas – cinko jonas, sujungtas su pikolino rūgštimi (vitamino B3 metabolitu). Klinikinių tyrimų duomenimis (Barrie et al., Journal of Nutrition, 1987), pikolinato absorbcija buvo didesnė nei citrato ir gliukonato. Ši forma naudojama kai kuriuose cinko papilduose, tokiuose kaip Swanson Zinc Picolinate ir Viridian Zinc Picolinate.
Cinko citratas – prieinamos kainos forma su vidutiniu biologiniu prieinamumu (apie 30–40 %). Citrato druska gerai tirpsta vandenyje, todėl paprastai gerai pasisavinama. JutaVit ir Ecosh gamintojų cinko papilduose ši forma naudojama dažnai.
Cinko gliukonatas – plačiai naudojama forma pastilėse nuo peršalimo, tokiose kaip Zn-lozenges. Jo biologinis prieinamumas gali būti mažesnis nei kai kurių kitų formų. Tačiau gliukonatas gerai tirpsta burnos ertmėje, todėl dažnai naudojamas pastilėse, skirtose vartoti gerklės srityje.
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pagal Reglamentą (ES) Nr. 432/2012 patvirtino cinko sveikatos teiginius: cinkas prisideda prie normalios imuninės sistemos funkcijos, normalios DNR sintezės, normalios rūgščių ir šarmų apykaitos, normalaus angliavandenių metabolizmo, normalios pažintinės funkcijos, normalaus vaisingumo ir reprodukcijos, normalaus makroelementų metabolizmo, normalios riebalų rūgščių apykaitos ir normalaus vitamino A metabolizmo.
Cinko papildai padeda palaikyti normalią odos, plaukų ir nagų būklę – EFSA patvirtintas teiginys. Cinkas dalyvauja baltymų sintezėje ir yra svarbus keratino struktūrai. Cinko trūkumas gali būti siejamas su plaukų būklės pablogėjimu ir nagų trapumu.
Cinkas padeda palaikyti normalų testosterono lygį vyrų kraujyje – atskiras EFSA patvirtintas teiginys. Kai kurie tyrimai rodo, kad cinko trūkumas gali būti susijęs su sumažėjusiu testosterono lygiu, o papildymas gali padėti atkurti normalias vertes esant trūkumui.
Rekomenduojamos paros normos pagal EFSA priklauso nuo fitatų kiekio maiste: suaugusiems vyrams – 9,4–16,3 mg elementinio cinko per dieną, suaugusioms moterims – 7,5–12,7 mg. Nėščioms moterims poreikis didėja apie 1,6 mg, žindančioms – apie 2,9 mg. Viršutinė saugi paros riba (UL) suaugusiesiems pagal EFSA – 25 mg elementinio cinko.
Cinko papildų etiketėje nurodomas bendras junginio svoris ir elementinio cinko kiekis – šie skaičiai skiriasi. Pavyzdžiui, 50 mg cinko bisglicinato kapsulė gali tiekti apie 10 mg elementinio cinko (20 % junginio masės). 15 mg cinko pikolinato kapsulėje gali būti apie 3 mg elementinio cinko. Dozuojant reikia orientuotis į elementinio cinko kiekį, o ne į bendrą junginio masę.
Cinko papildus rekomenduojama vartoti 1 valandą prieš valgį arba 2 valandas po valgio, nes fitatai (grūdinėse kultūrose, pupelėse) ir kalcis gali mažinti cinko absorbciją. Vartojant daugiau nei 15 mg cinko ilgiau nei 3 mėnesius, gali būti rekomenduojamas vario papildymas (1–2 mg per dieną), nes cinkas konkuruoja su variu dėl absorbcijos žarnyno ląstelėse.
Cinko trūkumo simptomai apima: susilpnėjusią imuninę funkciją (dažnesnes peršalimo ligas), lėtesnį žaizdų gijimą, plaukų slinkimą, nagų trapumą ir baltas dėmes ant nagų, sumažėjusį skonio ir uoslės pojūtį. Sunkus trūkumas gali sukelti dermatitą, diarėją ir augimo sutrikimus.
Rizikos grupės cinko trūkumui: vegetarai ir veganai (augaliniuose maisto šaltiniuose fitatai gali mažinti cinko absorbciją), nėščios ir žindančios moterys, vyresni nei 65 metų asmenys (gali mažėti absorbcijos efektyvumas), asmenys su virškinamojo trakto ligomis (Crohn liga, celiakija).
Cinko lygį kraujyje galima patikrinti serumo cinko testu – normali vertė yra 70–120 µg/dL (10,7–18,4 µmol/L). Žemesnė nei 60 µg/dL vertė gali rodyti kliniškai reikšmingą trūkumą. Laboratorinis tyrimas rekomenduojamas prieš pradedant vartoti didesnes nei RDA cinko papildų dozes.
Cinko bisglicinatas ir cinko pikolinatas dažnai laikomi gerai pasisavinamomis cinko formomis. Kai kurie tyrimai rodo, kad pikolinato absorbcija gali būti didesnė nei citrato (pvz., Journal of Nutrition, 1987). Cinko bisglicinatas taip pat paprastai siejamas su geru toleravimu virškinimo trakte, todėl gali būti tinkamas asmenims su jautresniu virškinamuoju traktu.
Cinkas konkuruoja su variu ir geležimi dėl absorbcijos žarnyno ląstelėse. Vartojant cinko papildus (daugiau nei 15 mg per dieną), gali būti rekomenduojamas vario papildymas santykiu apie 15:1 (pvz., 15 mg cinko ir 1 mg vario). Geležies papildus geriausia gerti skirtingu paros metu nei cinką, paliekant apie 2 valandų tarpą. Vitaminas C gali pagerinti cinko absorbciją, todėl šiuos papildus galima derinti.
Imuninės funkcijos pokyčiai gali būti pastebimi per 2–4 savaites reguliaraus vartojimo. Odos, plaukų ir nagų pokyčiams reikia ilgesnio laikotarpio – 2–3 mėnesių, nes keratino atsinaujinimo ciklas trunka apie 28–90 dienų. Testosterono lygio pokyčiai esant cinko trūkumui gali būti vertinami po ilgesnio laikotarpio, dažnai po kelių mėnesių, priklausomai nuo individualios būklės.
Viršijant EFSA nustatytą viršutinę saugią ribą (25 mg elementinio cinko per dieną), gali pasireikšti pykinimas, virškinimo sutrikimai ir metalinis skonis burnoje. Ilgalaikis vartojimas virš 40 mg per dieną gali sukelti vario trūkumą, kuris gali pasireikšti anemija ir neutropenija. Cinko gliukonato pastilės kartais gali sukelti laikiną skonio pokyčio pojūtį.
Cinko papildus geriausia vartoti tuščiu skrandžiu – 1 valandą prieš valgį arba 2 valandas po valgio. Ryto metas prieš pusryčius dažnai laikomas tinkamu pasirinkimu, nes mažesnė tikimybė sąveikos su maisto fitatais ir kalciu. Asmenims, patiriantiems skrandžio diskomfortą vartojant cinką tuščiu skrandžiu, galima rinktis bisglicinato formą arba vartoti su nedideliu kiekiu baltyminių maisto produktų.
Filtruoti
Rūšiuoti
